Popieþius kalbëjo apie bendrø Europos namø pamatà
 
 

(KAP, KAI) Kovo 24 d. popieþius audiencijoje kalbëjo Europos Sàjungos Vyskupø konferencijø komisijos (ComECE) organizuoto kongreso dalyviams. Jis ragino politikus nepamirðti krikðèioniðkøjø Europos þemyno ðaknø. Konferencija vyko minint 50-àsias Romos sutarèiø metines. Pasak Šventojo Tëvo, Europos namus galima statyti tik ant tvirto istorinio, kultûrinio ir moralinio pamato su bendromis vertybëmis. Pasak Šventojo Tëvo, þengiant á treèiàjá tûkstantmetá Europai reikia bendrø vertybiø kaip „civilizacijos raugo“. Uþmirðdama Dievà ir savo krikðèioniðkàsias ðaknis Europa paneigia save paèià, jos tapatybë tampa abejotina. Popieþius primygtinai ragino katalikus naudotis sàþinës teise, jei paþeidþiamos jø pamatinës teisës. Pasak Šventojo Tëvo, þmogaus orumà reikia laikyti teisiø pamatu. Europa turi saugotis ðiandien plaèiai paplitusios pragmatinës nuostatos sistemingai priimant „realistinius ir pasvertus“ kompromisus dël egzistenciniø þmogiðkøjø vertybiø. Pasak popieþiaus, daugelio ðiandienos iððûkiø akivaizdoje Europos Sàjunga turi ryþtingai pripaþinti þmogiðkàjá orumà teisiø pamatu. „Niekam nereikalinga bendrija, suburta negerbiant þmogaus orumo ir pamirðtant, jog kiekvienas þmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslà“, – sakë Benediktas XVI. Popieþius taip pat priminë ilgà Europos kelià ir jos abiejø „plauèiø“ – Rytø ir Vakarø susitaikinimà. Drauge ragino labiau siekti solidarumo saugant aplinkà ir garantuojant prieigà prie iðtekliø. Popieþius atkreipë dëmesá, jog Europos vienijimosi procesas ne visø vertinamas teigiamai. Tai rodo, kad ne visi ðio proceso projektai atitiko pilieèiø lûkesèius. Bûtø dar labiau nesuprantama, jei toks svarbus Europos tapatybei elementas kaip krikðèionybë, su kuria tapatinasi dauguma þmoniø, bûtø iðdildytas.

Pasak ComECE pirmininko vyskupo Adrianus van Luyno, Europos vienijimasis nëra pabaigtas. Jis su pasitenkinimu pastebëjo, kad psichinës ir psichologinës Europos sienos ðiandien „ne tokios brutalios“ kaip prieð 20 metø. Taèiau daugelis europieèiø susirûpinæ dël to, kad gali prarasti savo kultûros savitumà ir nacionalinæ gyvensenà. Pasak vyskupo, svarbiausia gerbti kiekvieno þmogaus ypatingumà ir bendràjá nekintamà þmogiðkàjá orumà.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt


 
 
   

Pasaulinis apaðtalinis GAILESTINGUMO KONGRESAS 2026

Ðv. Jono kontempliatyviosios seserys 
atsinaujino

Palaimintasis Mykolas Giedraitis

jubiliejus2025.katalikai.lt

Kauno Ðv. Juozapo (Vilijampolës) parapija 
atsinaujino

Senøjø Trakø vienuolynas 
atsinaujino

Uþsienio lietuviø sielovada 
atsinaujino

kaunoarkikatedra.lt 
atsinaujino

sventumolink.lt

kaisiadoriuvyskupija.lt 
atsinaujino

PAVELDAS.katalikai.lt 
Lietuvos krikðèioniðkasis paveldas

MALDYNAS.katalikai.lt

jaunimodienos.lt 
PJD2023

Virtualus „LKB kronikos“ kelias

jonopauliausparapija.lt 
atsinaujino Kauno Ðv. Jono Pauliaus II parapijos www

krekenavosbazilika.lt 
atsinaujino

tikejimasirsviesa.lt 
„Tikëjimo ir ðviesos“ bendruomenë atnaujino www

þuvelë.lt 
Ruklos parapijos evangelizacinis projektas

teofilius.lt 
atsinaujino

kronikosfondas.lt 
atsinaujino

sinodas.katalikai.lt 
Sinodinis kelias Lietuvoje

Ðv. Juozapo metai

misijos.katalikai.lt

vievioparapija.lt

www.teofiliauskelias.lt

trakubazilika.lt 
atsinaujino

ausrosvartai.lt 
atsinaujino

www.kelione.org 
Ekumeninë sielovados bendruomenë „Kelionë“

Lietuvos Caritas 
atsinaujino

Kauno arkivyskupijos Caritas 
atsinaujino

bernardinai.lt 
atsinaujino

vilniauskalvarijos.lt 
atsinaujino

elektrenuparapija.lt 
atsinaujino

LK.katalikai.lt 
papildyta

KATEKIZMAS.LT 
atnaujinta ir papildyta

krikscioniskifilmai.lt

Baþnytinio paveldo muziejus Vilniuje 
atsinaujino

kapucinai.net 
atsinaujino

Paminklai negimusiems kûdikiams

katalikuleidiniai.lt 
atsinaujino

Palaimintojo Jurgio Matulaièio draugija

 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt